Broliai šaunuoliai, viskas normaliai. O gal nenormaliai?

Noriu atkreipti dėmesį į dvi man svarbias ir be galo įkvepiančias asmenybes – Alfie Kohną ir dr. Laurą Markham – ir jų nuomones apie vaikų auklėjimą, ypač susijusias su dažnai naudojama fraze "šaunuolis" arba "good job" anglų kalba. Jiedu teigia, kad šis epitetas toli gražu neturi tokio teigiamo poveikio, kaip tikimasi, ir netgi gali turėti neigiamos įtakos vaiko savivertei.

Alfie Kohnas, išgarsėjęs savo kontroversišku požiūriu į vaikų švietimą ir auklėjimą, tvirtina, kad nuolat kartojamas "šaunuolis" gali kelti pavojų vaiko motyvacijai ir gebėjimui vertinti save. Jis mano, kad toks plikas “šaunuolis” neįvardijant konkrečių pastabų gali sukelti priklausomybę šiam apibūdinimui, ir atgrasyti vidinę motyvaciją siekti tikslų. Vaikai palaipsniui tampa priklausomi nuo tėvų ar mokytojų nuomonės, tuo tarpu savo pastangas, motyvus ir pasiekimus nustumia į paraštes.

Klinikinė psichologė dr. Laura Markham pritaria A.Kohno požiūriui ir atkreipia dėmesį į tai, kad per dažnas "šaunuolis" gali sumažinti vaiko vidinę motyvaciją. Ji pabrėžia, kad daug svarbiau yra suteikti vaikui galimybę suvokti savo pastangas ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad tėvai ir ugdytojai švelniai įvertindami pastangas ir išmintingus sprendimus, skatina vaikų pasitikėjimą savimi ir vidinę motyvaciją. Taigi, neprasta mintis būtų susilaikyti nuo neapsvarstyto "šaunuolis" pasakymo ir ieškoti būdų skatinti vaikų augimą ir vystymąsi, kurie remiasi vidinėmis vertybėmis ir juos motyvuoja.

Klausite, kokį neigiamą poveikį vaiko sąmonei gali sukelti “šaunuolis”? Visų pirma, nuolatinis "šaunuolio" kartojimas sukelia spaudimą vaikui, nes jis gali jausti, kad turi atitikti tėvų ar ugdytojų lūkesčius. O tai gali turėti įtakos stresui ir nerimui, kai vaikas jaučiasi priverstas atitikti “šaunuolio” standartus. Kaip anksčiau minėjau, "šaunuolis" skatina vaiko priklausomybę nuo išorinio pripažinimo, o ne nuo vidinės motyvacijos, kuri kyla iš įdėtų pastangų ir pasiekimų. Dėl to vaikas siekia perfekcionizmo, nes jis nori atitikti tėvų ir mokytojų numatytus standartus, o tai veda link streso ir baimių, kad vaikas yra nepakankamas ir nusivylimo, kad niekaip nesiseka pasiekti tobulumo. Svarbu paminėti, kad vaikai, kuriems nuolat sakoma "šaunuolis", gali neįgyti svarbaus įgūdžio – gebėjimo spręsti problemas ir įveikti iššūkius, nes jiems gali pritrūkti pasitikėjimo savimi ir gebėjimo patiems priimti sprendimus.

Taigi, nors "šaunuolis" gali atrodyti nekaltas ir teigiamas, jis gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaiko psichologinei sveikatai ir vystymuisi. Todėl svarbu būti sąmoningiems, kai skatiname vaikus ir ieškoti būdų, kaip remti jų vidinę motyvaciją, pasitenkinimą savo pastangomis ir pasiekimais. Pateiksiu keletą situacijų ir patarimų:

1. Kai vaikas padaro kažką reikšmingo, svarbu paminėti konkrečiu veiksmus, kuriuos jis atliko tikslui pasiekti ir jų pasekmes. Vietoje "šaunuolis", galite sakyti kažką panašaus į: “Ačiū už tavo pastangas sudėti visus žaislus į jų vietas. Smagu, kai kambarys yra sutvarkytas, o ir žaislai dabar nepasimes.” Arba "Matau, kaip stropiai mokaisi ir stengiesi suprasti dalykus, kurie yra sudėtingi.”

2. Kartais geriausias būdas pripažinti vaiko pastangas yra užduoti klausimus apie tai, ką jis padarė arba kokių sunkumų patyrė. Tai leidžia vaikui pajusti, kad jūs pastebite jo veiklą, jo pastangas, o tai, ką jis daro yra svarbu. Galite paklausti: "Kaip tu jautiesi taip sunkiai besimokydamas?" arba "Su kokiais iššūkiais susidūrei spręsdamas šią užduotį?"

3. Pabrėžkite vaiko pastangas, kurias jis įdėjo siekdamas tikslo, o ne tik galutinį rezultatą, net jei rezultatas nėra tobulas. Pavyzdžiui, galite pasakyti: "Mačiau, kaip labai buvai susikaupusi ir mėginai išspręsti šią užduotį, nors ir nepavyko to padaryti iki galo.”

4. Skatindami vaiką, suteikite jam vidinį pasitenkinimo jausmą. Pavyzdžiui, galite sakyti: "Aš labai didžiuojuosi tavimi, tu toks užsispyręs buvai, siekdamas savo tikslo." O dar geriau: "Turėtum savimi labai didžiuotis, juk buvai užsispyręs ir atkakliai siekei savo tikslo."

Svarbu atminti, kad kiekvieno vaiko situacija yra unikali, todėl geriausias būdas pagirti jo pastangas gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių ir asmeninių savybių. Tačiau, remiantis Alfie Kohno ir dr. Lauros Markham požiūriu, svarbiausia yra skatinti vaiką suvokti savo pastangas, jų vertę ir suteikti jam vidinę motyvaciją augti ir vystytis.